- subūti
- subū́ti I. 1. intr. pragyventi: Visą vasarą pas gimines subùvo Sk. Ji visą amžių prie jo nesubus Klvr. 2. intr. sugyventi: Kelioms šeimynoms po vienu stogu sunku gražiai subūti Skr. Kur tu su juo subū́si – jam ir aniolas iš dangaus neįtiks! Arm. Ana su vyro motka nesubùvo Pls. | refl.: Du ženoti sūnai, ir susibū̃na dėlto, nieko negirdėt Vrnv. 3. intr. praleisti (laiką), išbūti, sugaišti: Tai ilgai subuvaũ Vilniuj! Slm. Dvi dienas jie ten subùvo Lnkv. Da subū́k pas mum iki pavakario, juk tau netoli parvažiuoti Vb. 4. tr. laimėti ką buvimu: Neką čia ir subūsim, einam namo Srv. Ką tu pas brolį subū́si – geriau eik pas svetimą, tai už darbą užmokės Rdm. 5. intr. sueiti, sukakti: Sumokėsiu už tuos metus, kur jau subùvę, o kur dar subū̃s – paskiau Žlp. 6. intr. bebūnant sugesti: Iš miltų valgis bestovėdamas subūva, t. y. sutirštėja, ištilžta, išmirksta J. Ar bepadeda subū́tos, dviejų metų žolės? Als. ║ refl. išsistovėti, sunokti: Neskink agurko, tegul dar susbū̃na Dsm. ║ refl. susenti: Laišką gavau susibuvusį ir pavėlavau atvykti Šts. ║ suaugti, subręsti: Jis jau subùvęs bernas Lš. Jau jų dvi mergos subùvę Gs. | refl.: Graži merga susibùvo – neaukšta, nestora, o buvo pirma kap ilginys Rod. 7. intr. sueiti, dalyvauti: Matytum, kiek vestuvėse svečių subùvo, net malonu žiūrėt Srv. 8. tr. susigriebti (vaiką): Ji jau antrą vaiką subùvo Lš. 9. intr. pasilakstyti, susikergti: Karvės su bulium subūdavo lauke ganyklose Kp. 10. (germ.) refl. susieiti, būti drauge: Aš su juom tankiai susibuvaũ K. II. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Sugriovė subùvo viską Tvr. Sukaitau subuvaũ visa, lig duoną pakepiau Ds. | refl.: Pati susiverpa susibū̃na, nors ir akla Šts. \ būti; antbūti; apibūti; atbūti; dabūti; įbūti; išbūti; nubūti; pabūti; perbūti; prabūti; pribūti; subūti; užbūti
Dictionary of the Lithuanian Language.